Nesudėtingi, ypatingi ir neypatingi statiniai: kuo jie skiriasi?

Statinių klasifikavimas į kategorijas

Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai. Nuo statinio tipo priklauso reikalavimai projektavimui, statybos leidimui gauti, statybai ir eksploatacijai.

Nesudėtingi statiniai ir jų ypatumai

Nesudėtingi statiniai  neretai painiojami su neypatingais statiniais. STR nesudėtingi statiniai, šių statinių konstrukcijų ypatybės, techninės savybės aprašomi antroje ir trečioje lentelėse.  Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat  nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų. Tokių pastatų rūsių negalima įrengti už pastato ribų.

STR 1.01.03:2017, 2 lentelė. Apie Inžinerinius statinius žr. STR 1.01.03:2017 dokumento 3 lentelę: STR 1.01.03:2017 (rinktis naujausią suvestinę).

Neypatingi statiniai ir jų ypatumai

Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Tokio statinio požymiai negali atitikti nė vieno ypatingojo statinio požymio.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį – neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas – didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis – nuo 8,5 m iki 20 m. Nors tai ir neypatingas statinys, statybos leidimas jam reikalingas.

Ypatingi statiniai ir jų ypatumai

Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai – tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai. Ypatingas statinys yra ir toks statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos bei statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai.

STR 1.01.03:2017, 1 lentelė. Apie susisiekimo komunikacijas, Inžinerinius tinklus, Hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius žr. STR 1.01.03:2017 dokumento 1 lentelės likusią dalį čia: STR 1.01.03:2017 (rinktis naujausią suvestinę).

Kalbant apie Borga pastatus, kreipiantis dėl angaro, reikėtų žinoti esminius dalykus: jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m², o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų – jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys. Borga specialistai atkreipia dėmesį, kad jei angaro plotis yra 24 m, o jo viduryje yra kolona, tai statinys priskiriamas neypatingiems, o jei kolonos nėra, tai jau yra ypatingas statinys.

Statybos leidimas, pastato pridavimas ir įregistravimas

Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas..>“ 3 priedo 1 punkte.

Norėdamas gauti statybos leidimą ypatingam statiniui, užsakovas privalo atlikti viso techninio projekto ekspertizę, įskaitant ir statinio konstrukcinę dalį – neypatingam statiniui tokia ekspertizė nėra reikalinga.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas. Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai  formuojama valstybinė komisija. Kiekvienos institucijos atstovai vertina atskiras dalis – atitiktį higienos normoms, pritaikymą neįgaliesiems ir pan.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Šis reikalavimas netaikomas kai rekonstruojami gyvenamieji namai, inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

Klausiate – atsakome:

? Angarai žemės ūkiui

? Pramoniniai pastatai

? Metalinės angarų konstrukcijos – alternatyva gelžbetonio statiniams